Įžvalgos

Prieš gerą dešimtmetį įdarbinti užsienietį, kitos šalies nuolatinį gyventoją, pagal darbo sutartį bet kokioje Lietuvos įmonėje gal ir buvo reta, tačiau šiais laikais tai jau tapo kasdienybe. Darbuotojų „migravimas“ iš vienos ES šalies į kitą, iš trečiosios šalies į Lietuvą taip pat tampa vis labiau įprastas reiškinys, juolab kad netoli yra ir Baltarusija, ir Ukraina, iš kur pigi darbo jėga veržiasi į Lietuvą dirbti.

Vieša paslaptis, kad dėl palankios geografinės padėties ne vienas sumanesnis užsienio pilietis yra įsteigęs tiek Lietuvoje uždarąją akcinę bendrovę (UAB), tiek Latvijoje SIA ar Estijoje OU. Tad dažnai įmonių buhalteriams ir užsieniečių vadovybei kyla klausimai:

•Kaip mokėti mokesčius pagal darbo sutartį, jei vadovas gyvena Estijoje ir į Lietuvą atvyksta kelis kartus per metus?
•Pagal kokio pobūdžio darbo sutartį įdarbinti užsienietį vadovą?
•Ar nuo užsieniečio vadovo atlyginimo reikia mokėti socialinio draudimo įmokas tiek Estijoje, tiek Lietuvoje?
•Ką daryti su komandiruočių sąnaudomis, kai užsienietis vadovas atvyksta į Lietuvą darbo reikalais?
•Ar visi analogiški atvejai yra tapatūs, jei užsienietis vadovas yra ES ar Baltarusijos pilietis?
•Jei darbuotojai yra iš trečiosios šalies, dar „įsijungia“ migracijos tarnybos reikalai.

Šiame straipsnyje ir pabandysiu trumpai panagrinėti šias problemas.

Darbo teisė

Pagal kokio pobūdžio darbo sutartį reikėtų įdarbinti užsienietį vadovą: pagal neterminuotą ar kitą darbo sutartį?

Dažniausiai daugelis klysta manydami, kad, įdarbinti užsienietį vadovą, kuris dažnai būna ir vienintelis akcininkas, vienai valandai per darbo dieną pagal neterminuotą darbo sutartį teisiniu požiūriu yra teisinga.

Deja, tai nėra geras sprendimas.

Pirmiausia, tai – nelogiška, kai supranti, kad vadovas tikrai kiekvieną dieną nesėda į lėktuvą ir neskrenda pirmyn ir atgal tik dėl vienos darbo valandos, ir taip visus metus.

Antra, dažnai tas pats užsienietis vadovas daug keliauja verslo reikalais po įvairias užsienio šalis. Tad, jei jo susitikimas vyksta JAV, o įmonės buhalteris žymi žiniaraštyje, kad jis vieną valandą dirbo Lietuvos įmonėje, suprantama, kad tai yra tik „popierinis“ dalykas.

Jei užsienietis vadovas įdarbinamas pagal neterminuotą darbo sutartį, tai suprantama kaip neatitikimas realiam gyvenimui.

Nuotolinio darbo sutartis labiau atitiktų realybę. Svarbiausia, kad pagal nuotolinio darbo sutartį reikia nurodyti tikslų adresą, kur yra užsieniečio vadovo darbo vieta. Nurodžius adresą Estijoje, jau būtų panašiau į tikrovę pagal darbo teisę.

Šiandien, naudojantis informacinėmis technologijomis, vadovybei dažnai būna tas pat, prie kurio kompiuterio sėdėti, stebėti ar valdyti įmonės ir (ar) įmonių grupės darbinius reikalus, t. y. valdyti įmonės duomenų informaciją galima iš bet kurio pasaulio taško.

Nuotolinio darbo sutartis reiškia, kad užsieniečio vadovo darbo vieta yra Estijoje, ne Lietuvoje. Vadinasi, žiniaraštyje bus fiksuotas realus, o ne fiktyvus faktas.

Komandiruotės

Po darbo sutarties sudarymo su užsieniečiu vadovu kyla klausimų dėl komandiruočių apskaitos. Dažnai darbo teisė neatsiejama nuo mokesčių apskaitos.

Jei asmuo yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį vienai valandai per darbo dieną, „automatiškai“ supranti, kad komandiruočių apskaita yra kaip žuvies ašaka, įstrigusi gerklėje. Logiškai mąstant, negalima užsieniečio vadovo patirtų komandiruočių sąnaudų traktuoti kaip normalių įmonės sąnaudų. Šiuo atveju, patirtas komandiruočių išlaidas reikėtų apmokestinti 15 proc. tarifu, t. y. neleidžiami atskaitymai.

Visiškai priešinga situacija, kai užsienietis vadovas yra įdarbintas pagal nuotolinio darbo sutartį. Jo atvykimo iš Estijos į Lietuvą ir pragyvenimo Lietuvoje patirtos sąnaudos yra leidžiami atskaitymai įmonei.

Dienpinigiai turi būti mokami pagal Estijoje nustatytas Finansų ministerijos normas vykstant į Lietuvą. Lietuvos buhalteriui reikėtų patikslinti, ar jos nepasikeitė.

Dirbant pagal nuotolinio darbo sutartį ir mokant estiškus dienpinigius vykstant į Lietuvą, sąnaudos yra leidžiami atskaitymai mokestiniu požiūriu. Visa tai paaiškinta GPMĮ komentare (tiek dėl nuotolinio darbo sutarties, tiek ir dėl dienpinigių). Tačiau, kaip pas mus įprasta, dažnai yra akcentuojami šalutiniai dalykai, o esminiai – nutylimi arba sakomi tik pašnibždomis.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Išmokant algą užsieniečiui vadovui, kuris yra kitos ES šalies nuolatinis gyventojas ir įdarbintas pagal darbo sutartį, dažnai buhalteriui kyla klausimas – išskaityti GPM ar neišskaityti? Dažniausiai buhalteriai sako: „Dėl šventos ramybės išskaitysiu 15 proc. GPM nuo pirmo euro cento, ir ramu.“ Deja, buhalteriai dažnai klysta dėl GPM išskaičiavimo. NPD (PNPD) yra taikomas tik Lietuvos nuolatiniam gyventojui, jo užsieniečiui taikyti negalima. Ar tikrai nuo viso užsieniečiui vadovui priklausomo atlyginimo galima išskaityti 15 proc. GPM? Deja, ne visais atvejais. Štai čia prasideda sudėtingumai.

Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis

Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas tarp Lietuvos ir atitinkamos ES šalies yra teigiama, kad atlyginimas, gautas už darbą Lietuvoje, apmokestinamas Lietuvos mokesčiais, bet už darbą ne Lietuvos teritorijoje – Lietuvos mokesčius išskaityti griežtai draudžiama, t. y. pirmenybė tenka kitai šaliai, šiuo atveju – Estijai.

Vadinasi, buhalteris turi skaičiuoti dvejopai:

1.kai tik užsienietis vadovas atvyksta į Lietuvą, už tas kelias darbo dienas nuo jo atlyginimo privaloma išskaityti 15 proc. GPM;
2.kai tik užsienietis vadovas išvyksta iš Lietuvos, už tą laikotarpį, kurį jis dirba savo gimtojoje šalyje, šiuo atveju Estijoje, griežtai draudžiama išskaityti 15 proc. GPM nuo jo atlyginimo.

Atitinkamai ir GPM deklaracijose bus du skirtingi deklaravimo variantai:

1.už darbą Lietuvoje, kaip ir mums įprasta, reikės pildyti FR0572, nurodant tiek atlyginimo, gauto už darbą Lietuvoje, dalį, tiek ir išskaitytą GPM;
2.išmokėtas užsieniečiui vadovui atlyginimas už darbą, atliktą užsienyje, bus parodomas U priede FR0573 deklaracijoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad FR0572 deklaracijos langelyje dirbančiųjų skaičius reikia įrašyti ir užsienietį vadovą, nors jo atlyginimo, kai jis būna Estijoje, atitinkamą mėnesį nėra.

Socialinio draudimo įmokos

Pagal su „Sodros“ įmoka sietiną Direktyvą, ES nuolatinis gyventojas socialinio draudimo įmokas turi mokėti tik vienoje šalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nuo atlyginimo skaičiuojamos socialinės įmokos, kurios yra vienos didžiausių ES, dažnai kyla klausimas: „Kaip tinkamai ir deramai reikėtų apmokestinti užsienietį socialinio draudimo įmokomis?“ Į „Sodros“ įmokas užsieniečiai žiūri keliais aspektais:

•kalbant apie sąnaudas, 39,98 proc. ar 41,98 proc. nuo atlyginimo? Juolab kad dažnai atlyginimas būna gana solidus. Ar įmonė gali sau leisti tokią prabangą mokėti tiek daug mokesčių Lietuvoje? Gal jai vertėtų, šiuo atveju, vadovui, mokėti mažiau, o kitus socialinio draudimo įmokas mokėti Estijoje?
•gydymo paslaugų kokybė. Vieša paslaptis, kad daugelis užsieniečių vadovų mielai sutinka mokėti „Sodrai“ nuo MMA ar pusės MMA, nes žino, kad Lietuvoje teikiamos aukšto lygio gydymo paslaugos. Lietuvos gydytojai yra paklausūs visoje Europoje, ypač Skandinavijos šalyse. Tad vyresnio amžiaus užsienietis vadovas dažniausiai sutinka mokėti lietuviškus socialinius mokesčius, o jaunesnio amžiaus užsienietis vadovas skaičiuoja, ar jam verta tai daryti Lietuvoje;
•pensija. Dažnai užsienio verslininkai svarsto, ar verta nuo 1000 eurų Lietuvoje mokėti 39,98 proc. ir dar atitinkamai nuo atlyginimo Estijoje socialinio draudimo įmokas. Gal vertėtų tai daryti tik vienoje šalyje, tarkime, nuo 2000 eurų tik Estijoje? Bet kuris verslininkas lygina, kas yra naudingiau, kurios šalies socialinio draudimo sistema yra patrauklesnė. Kiek metų reikia dirbti pagal darbo sutartį Lietuvoje, kad gautum minimalią pensiją? Kokia minimalios pensijos suma?

A1 forma

ES nuolatinis gyventojas, pateikęs prašymą atitinkamos šalies socialinio draudimo institucijai, gali gauti pažymos A1 formą. Trumpai tariant, šios pažymos turinio esmė:

•tarkime, Estijos gyventojas, dirbdamas ir gyvendamas Estijoje, yra traktuojamas kaip Estijos nuolatinis gyventojas (praleidžia daugiau nei 183 kalendorines dienas Estijoje) ir moka visas socialinio draudimo įmokas savo šalyje, šiuo atveju, Estijoje;
•pateikus A1 formą „Sodrai“, socialinio draudimo įmokų Lietuvoje nuo gaunamo darbo užmokesčio Lietuvos įmonėje mokėti nėra prievolės, t. y. neprivaloma. Šiuo atveju, atlyginimas neskaidomas į dienas, „dirbtas“ Lietuvoje ir (ar) Estijoje.

Vadinasi, jeigu užsienietis vadovas pateikia „Sodrai“ A1 formą, nuo jo atlyginimo „Sodros“ įmokų nėra, institucijai nėra aktualu, pagal kokio pobūdžio darbo sutartį yra įdarbintas užsienietis vadovas.
Jei užsienietis vadovas neatvyksta atitinkamą mėnesį į Lietuvą – nebus jokių GPM išskaitymų.

 Pavyzdys

Atlygis (užsieniečiui vadovui) sulygtas pagal nuotolinio darbo sutartį bruto – 1000 eurų.
Visą mėnesį vadovas dirbo Estijoje ir nebuvo atvykęs į Lietuvą.
„Į rankas“ reikia išmokėti 1000 eurų.
Bruto: 1000 eurų.
Neto: 1000 eurų.

Gauti A1 formą kartais užtrunka ne vieną dieną. Dažniausiai tokiais atvejais įmonė įdarbina Lietuvoje užsienietį ir sumoka „Sodrai“ įmokas. Pateikus A1 formą „Sodrai“, permoka grąžinama.

GPM ir „Sodros“ įmokų teisiniai skirtumai

GPM išskaičiavimas yra griežtai reglamentuotas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje.
Visiškai priešinga situacija yra su socialinio draudimo įmokomis. Žmogus pats renkasi, ar mokėti vienoje, ar abiejose šalyse.
„Sodros“ institucija nedraudžia mokėti socialinius mokesčius keliose šalyse.

Žvelgiant iš fizinio asmens pusės

Apžvelgėme iš įmonės pozicijų, kas yra naudingiau įmonei mokesčių požiūriu.

Dažnas fizinio asmens, užsieniečio, klausimas: „Kaip mokėti mokesčius savo šalyje ir kaip mokėti GPM, „Sodrai“?

Prieš tai aprašyta situacija gali būti taikoma ne tik verslininkams, bet ir informacinių technologijų specialistams, ypač programuotojams, gydytojams ir pan., kurie pagal darbo sutartis dirba Lietuvoje, tačiau užsienio įmonėse (kurios neturi savo buveinių Lietuvoje).

Atrodytų keista, kad atlyginimas bruto – 1000 eurų ir neto – 1000 eurų. Kas moka mokesčius – darbdavys ar darbuotojas?

GPM

Fizinis asmuo, pateikęs metinę deklaraciją Lietuvoje, iki gegužės 1 d. turės sumokėti GPM už atlyginimą, gautą iš užsienio juridinio asmens. Šiuo atveju, Lietuvos nuolatiniam gyventojui būtų taikomas NPD (PNPD).

„Sodros“ įmokos

Jei atlyginimą pagal darbo sutartį gautų Lietuvos nuolatinis gyventojas, dirbantis pagal nuotolinio (ar kitokio) pobūdžio darbo sutartį Lietuvoje, iš užsienio juridinio asmens (JA), kuris nėra įregistruotas Lietuvoje, pagal „Sodros“ gautą paaiškinimą, užsienio JA turėtų įsiregistruoti „Sodros“ institucijoje, kad būtų suteiktas draudėjo kodas. Jam kyla prievolė mokėti visas įmokas „Sodrai“ ir pateikti visas atitinkamas deklaravimo formas.

Pensija

Pagal „Sodros“ paaiškinimą, Lietuvoje nenuolatinis gyventojas turi dirbti mažiausiai 15 metų, kad gautų minimalią pensiją.

Tiek kalbant apie GPM, tiek ir apie įmokas „Sodrai“, būtų taikoma tokia pati nuostata (kaip ir įdarbintam ES nuolatiniam gyventojui), jei būtų įdarbintas Baltarusijos (Ukrainos) fizinis asmuo. Įmokos „Sodrai“ būtų net mažesnės, t. y. nereikėtų mokėti 9 proc. PSD (privalomojo sveikatos draudimo) tais atvejais, jei užsieniečiai turėtų D vizą. Turintiems ne tik D vizą, bet ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, reikėtų taikyti standartines įmokas „Sodrai“.

Teisė ir mokesčiai yra gana glaudžiai susiję. Nežinant ar neįsigilinus į atskirus aspektus, galima suklysti. Vis labiau plečiantis verslui tarp skirtingų šalių, specifiniai dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties niuansai bus aktualesni ir svarbesni.

2016-12-06  

Daiva ŽUMBAKIENĖ 

UAB „Raimda auditas“ direktorė, auditorė

ACCA narė, LBAA kolegijos narė