Įžvalgos

Bankų veikla, tai yra ta veiklos sritis, kuri visais laikais buvo, yra ir bus labai jautri, opi, yra nepaprastai svarbi bet kurios visuomenės nariui. Pastarųjų metų įvykiai tiek finansų specialistus, tiek ir paprastą žmogų privertė susimąstyti, labiau gilintis į sudėtingas bankininkystės likvidumo ir mokumo ypatybes. Šiame straipsnyje apžvelgsiu bankų likvidumo rodiklį ir jo skaičiavimo ypatumus.

Pagal LR bankų įstatymo nuostatas, vienas iš bankų veiklos riziką ribojančių normatyvų – likvidumo normatyvas (koeficientas). Jis skaičiuojamas pagal Lietuvos banko valdybos 2004 m. sausio 29 d.  nutarimo Nr.  1 nuostatas. Banko likvidumo normatyvas turi būti ne mažesnis kaip 30 proc. Jei bankas ar kita kredito įstaiga neatitiktų šių reikalavimų, t. y. koeficientas mažesnis negu 30 proc., nuosprendis būtų vienareikšmis – bankas ar kita kredito įstaiga negalėtų užsiimti bankininkystės veikla.

Banko likvidumo normatyvas (L) ₌ LT (likvidus turtas)    x 100%                    ≥ 30 proc.    

     EĮ (einamieji įsipareigojimai)

Pažvelgus iš vienos pusės, atrodytų, kad tai yra paprasta trupmena, kurios skaitiklyje yra likvidus turtas, o vardiklyje – einamieji įsipareigojimai. Antra vertus, po šių sąvokų likvidus turtas  ir einamieji įsipareigojimai yra didelė lentelė, kuri susideda iš 14 stulpelių ir 51 eilutės. Trumpai apibūdinus, stulpeliuose yra turtas ir įsipareigojimai pagal terminus, t. y. iki pareikalavimo / iki 1 mėn. / 1-3 mėn. / 3-6 mėn. ir t. t. 51 eilutėje yra, savais žodžiais tariant, standartiniai balanso straipsniai, tik jie yra labiau detalizuoti, kai kuriose vietose labiau išplėsti, kas yra būdinga finansinėms institucijoms.

            Likvidus turtas (tas, kas skaitiklyje)skaičiavime ,,dalyvauja”  tik iki pareikalavimo ir iki 1 mėn. tenkančios sumos. Einamieji įsipareigojimai (tas, kas vardiklyje)skaičiavime ,,dalyvauja”  analogiškai - iki pareikalavimo ir iki 1 mėn. tenkančios sumos.

Kalbėdama apie skaičiuojamą banko likvidumo koeficientą, norėčiau išskirti kelis abejotinus aspektus. Visų ES šalių bankai yra surikiuojami į vieną eilę. O kaip Pietų valstybių krizės? Kaip Graikija? Ar galima dėti lygybės ženklą tarp Graikijos vyriausybės vertybinių popierių ir Vokietijos ar Jungtinės Karalystės vertybinių popierių? Manau, kad kiekvienas sutiktų, kad lygybės ženklo dėti jokiais būdais negalima.

Antra vertus, reikia nepamiršti, kad bankai, skaičiuodami likvidumo normatyvą, pagal griežtai numatytus reglamentus, negali savo nuožiūra išmesti, pavyzdžiui, Graikijos vyriausybės vertybinių popierių paketo. Pasekmė - gali būti iškraipytas realus banko likvidumo normatyvo skaičiavimas.

30 proc. likvidumo rodiklis jau pats savaime, reiškia, kad likvidus turtas gali būti beveik tris kartus mažesnis, nei einamieji banko įsipareigojimai. Manau, kad terminai (tiek ir turto, tiek ir įsipareigojimų) pozicijos iki pareikalavimo ir iki 1 mėn., kurie dalyvauja likvidumo normatyvo skaičiavime, yra gana ,,aukšta kartelė” keliama bankams. Taip ir turėtų būti. Tačiau  keista, kad, jei bankas laisvai vykdo ir (ar) viršija šį rodiklį, jo skaičiavimas nėra pateikiamas net finansinių ataskaitų sudarymo data. Manau, kad finansiškai stiprus bankas turėtų nebijoti šių atskleidimų.

Bankai privalo stebėti kiekvienos dienos likvidumo normatyvą (koeficientą). Kiekvieną mėnesį bankams yra prievolė teikti Lietuvos bankui formą 7003. Iš esmės ši forma  yra likvidumo normatyvo skaičiavimas, taip pat kitų finansinių rodiklių skaičiavimas, kuriuos žinoti, manau, kartais būtų labai verta kiekvienam asmeniui. Kiti finansiniai rodikliai, t. y. grynoji finansavimo spraga ir likvidumo atsarga, taip pat  skaičiuojami šioje formoje.

Vienas iš įdomesnių aspektų yra tai, kad nei banko likvidumo skaičiavimas, nei kiti (likvidumo atsarga, grynoji finansavimo spraga)  nėra vieši.

Bankai, teikdami metines ataskaitas, tik pažymi, kad likvidumo normatyvas yra apskaičiuotas pagal Lietuvos banko reikalavimus, t. y. viršija (arba lygus) 30 proc.,  bet jokie skaičiavimai nėra pateikiami.

Kadangi pagal likvidumo normatyvo skaičiavimus einamieji įsipareigojimai beveik tris kartus gali viršyti likvidųjį turtą, savaime suprantama matematiškai skaičiuojant gaunama spraga (paprastais žodžiais, minusas). Tą minusą, reikia uždengti. Šiuo tikslu ir yra skaičiuojamas koeficientas – grynoji finansavimo spraga.

Informacija apie banko likvidumo rodiklį yra labai svarbi kiekvienam esamam ar būsimam bet kurio banko klientui. Taip pat ne mažiau svarbi sietina su likvidumo koeficientu informacija – grynoji finansavimo spraga.

Dėl nepakankamo informacijos atskleidimo, vieni gali teigti, kad jei tai (detalūs skaičiavimai) nenumatyta ES teisiniuose aktuose ar reglamentuose, tai kaip ir nėra prievolės šiuos skaičiavimus rodyti. Mano nuomone,  klausimas  lieka atviras – jei bankas yra finansiškai stiprus, kodėl šių atskleidimų neparodyti visuomenei. Pastarųjų kelerių metų įvykiai parodė, kad informacijos bankininkystės srityje niekada nebus per daug. Visuomenė nori bankų veiklos stabilumo ir  skaidrumo.

Daiva Žumbakienė

Auditorė, ACCA narė